Liepos 18 d. Babtų bažnyčios choristai vyko į tradicinę piligriminę kelionę. Pirmiausia aplankėme Kaišiadorių Kristaus atsimainymo katedrą. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio vardu pavadintoje koplyčioje, kur sarkofage ilsisi Jo palaikai, klebonas Žilvinas Zinkevičius aukojo šv. Mišias, choristai giedojo giesmes. Meldėmės ir Gailestingumo koplyčioje, kurioje vyko Švč. Sakramento adoracija. Po Mišių visi susidomėję žiūrėjome filmą apie Teofilių Matulionį.
Toliau kelionę tęsėme Trakuose. Ežerų apsuptame Trakų pusiasalyje grožėjomės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, suklupome prieš Dievo Motinos paveikslą. Šis paveikslas pernai buvo karūnuotas 300-ųjų metinių proga.
Pasistiprinę garsiaisiais Trakų kibinais, pasukome Užutrakio dvaro link. Tai vienas ryškiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų. Gėrėjomės ant Galvės ežero kranto įkurto ir restauruoto dvaro bei parko ansambliu.
Lankėmės ir Angelų kalvoje, kurią puošia didingi angelai, iš ąžuolo drožtos skulptūros bei koplytstulpiai. Kiekvienas angelas tarsi įkūnija vieną iš gyvenimo tiesų, pamatinių žmonijos ar krikščioniškųjų vertybių. Ant kalvos angelo pavidalu įamžinta Šeima, Gyvybė, Tiesa, Taika, Dvasios ramybė, Atjauta, Pasiaukojimas, Meilė, Sveikata, Džiaugsmas, Dėkingumas, Viltis ir kt.
Už puikiai ir turiningai praleistą dieną dėkojame klebonui Žilvinui.
 
Vida Sabaliauskienė

Liepos 5 dieną ankstyvą rytą vykome į Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Dalyvavome Šv. Mišiose, kurioms vadovavo ir pamokslą sakė J.E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, piligrimus sveikino Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Po Šv. Mišių visi drauge keliavome Žemaičių Kalvarijos Kalnus - kai kam tai buvo pirmasis kartas, kuris paliko gilų įspūdį. Kalvarijos kalnai - tai 20-ies stočių, arba vietų, kryžiaus kelias. Kalnai ne tik einami lankant įrengtas koplyčias - vietas, bet ir namie giedami per šermenis bei mirusiųjų minėjimus, o bažnyčioje – Didžiąją savaitę ir pan.

Akvilė Paulauskaitė

Atlaidai Babtuose
Petrinės ir Povilinės – viena iš dažniausiai minimų ir gerbiamų šv. apaštalų Petro ir Povilo (dar vadinamo Pauliumi) šventė. Ji švenčiama netrukus po saulėgrįžos – Joninių – birželio 29 d. Šv. Petras ir Povilas laikomi apaštalų vadovais, jų misijos ryškiausiai išsiskiria iš kitų. Jie lyg pasaulio žibintai telkė Kristaus šeimyną, kol juodu sujungė vienas kankinystės vainikas. Šių apaštalų vardu pavadinta ir mūsų bažnyčia, jų skulptūros puošia pagrindinį altorių: šv. Petras stovi su raktais rankoje, šv. Povilas – su knyga. Todėl šie atlaidai mūsų parapijoje vadinami tituliniais, jie yra patys didžiausi.
Pagal senolių pastebėjimus, po Petrinių prasideda lietingesni orai, ima trumpėti diena, nustoja kukuoti gegutės. Šios šventės išvakarėse žmonės nedirbdavo sunkių darbų, pasninkaudavo, nes priešingu atveju galėjo susilaukti bėdų: šv. Petras neįsileis į dangų, gal net perkūnas trenks į namus…
Šiemet Babtų bažnyčioje šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai švęsti birželio 30 d. Jie buvo ypatingi, nes minėtas parapijos 275 metų jubiliejus. Klebono Žilvino raginimas atgaivinti senąsias kaimo atlaidų tradicijas labai nudžiugino žmones. Jie gausiai susirinko į šv. Mišias, kurias aukojo kun. Vincentas Tamašauskas CAP. Visus žavėjo Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios choro (vad. M. Šikšnius) sakralinės giesmės.
Po pamaldų klebonas Žilvinas visus pakvietė prie suneštinės parapijiečių agapės stalo, o Sonata ir Egidijus Gasiūnai vaišino skaniu karštu plovu. Klebonas nustebino saldžiu siurprizu – didžiuliu tortu su parapijos emblema ir bažnyčios nuotrauka. Šventės metu griežė ,,Griežlės” kapela iš Vandžiogalos. Netrūko dainų, žaidimų ir linksmo klegesio. Tikimės, jog šie atlaidai ilgai liks atmintyje ir taps ilgamete tradicija žmonėms burtis ir švęsti drauge.

Vida Sabaliauskienė

Babtų parapija © 2024 / Visos teisės saugomos