Atlaidai Babtuose
Petrinės ir Povilinės – viena iš dažniausiai minimų ir gerbiamų šv. apaštalų Petro ir Povilo (dar vadinamo Pauliumi) šventė. Ji švenčiama netrukus po saulėgrįžos – Joninių – birželio 29 d. Šv. Petras ir Povilas laikomi apaštalų vadovais, jų misijos ryškiausiai išsiskiria iš kitų. Jie lyg pasaulio žibintai telkė Kristaus šeimyną, kol juodu sujungė vienas kankinystės vainikas. Šių apaštalų vardu pavadinta ir mūsų bažnyčia, jų skulptūros puošia pagrindinį altorių: šv. Petras stovi su raktais rankoje, šv. Povilas – su knyga. Todėl šie atlaidai mūsų parapijoje vadinami tituliniais, jie yra patys didžiausi.
Pagal senolių pastebėjimus, po Petrinių prasideda lietingesni orai, ima trumpėti diena, nustoja kukuoti gegutės. Šios šventės išvakarėse žmonės nedirbdavo sunkių darbų, pasninkaudavo, nes priešingu atveju galėjo susilaukti bėdų: šv. Petras neįsileis į dangų, gal net perkūnas trenks į namus…
Šiemet Babtų bažnyčioje šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai švęsti birželio 30 d. Jie buvo ypatingi, nes minėtas parapijos 275 metų jubiliejus. Klebono Žilvino raginimas atgaivinti senąsias kaimo atlaidų tradicijas labai nudžiugino žmones. Jie gausiai susirinko į šv. Mišias, kurias aukojo kun. Vincentas Tamašauskas CAP. Visus žavėjo Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios choro (vad. M. Šikšnius) sakralinės giesmės.
Po pamaldų klebonas Žilvinas visus pakvietė prie suneštinės parapijiečių agapės stalo, o Sonata ir Egidijus Gasiūnai vaišino skaniu karštu plovu. Klebonas nustebino saldžiu siurprizu – didžiuliu tortu su parapijos emblema ir bažnyčios nuotrauka. Šventės metu griežė ,,Griežlės” kapela iš Vandžiogalos. Netrūko dainų, žaidimų ir linksmo klegesio. Tikimės, jog šie atlaidai ilgai liks atmintyje ir taps ilgamete tradicija žmonėms burtis ir švęsti drauge.
Vida Sabaliauskienė